Maudyklų vandens kokybė

Atsidarę bet kurios maudyklos puslapį pamatysite du skaičius: žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekį. Jie atrodo kaip laboratorinis techninis detalės, bet iš tikrųjų atsako į labai paprastą klausimą: ar į šį vandenį pateko fekalinės kilmės taršos?

Kodėl matuojamos būtent šios bakterijos

Vandenyje gali būti daug įvairių ligas sukeliančių mikroorganizmų, ir tikrinti kiekvieną atskirai būtų brangu bei lėta. Todėl visame pasaulyje naudojamas kitas principas — indikatoriniai mikroorganizmai. E. coli ir enterokokai gyvena žmonių bei gyvūnų žarnyne, todėl jų radimas vandenyje reiškia, kad ten pateko nuotekų ar išmatų. O kartu su jomis galėjo patekti ir tikrieji ligų sukėlėjai.

Patys indikatoriai daugeliu atvejų nėra pavojingi. Jie svarbūs kaip signalas: kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad vanduo užterštas.

Kuo skiriasi vienas nuo kito

Būtent todėl matuojami abu: kartu jie duoda pilnesnį vaizdą nei bet kuris atskirai.

Kaip skaityti skaičių

Rezultatas nurodomas vienetais 100 mililitrų vandens. Vertinant konkretų skaičių, naudinga žinoti, kas yra įprasta. Šio sezono duomenimis, pusėje Lietuvos mėginių E. coli buvo 10 ar mažiau, o enterokokų — 7 ar mažiau. Devyniuose iš dešimties mėginių E. coli neviršijo 150.

Tad jei matote kelių ar keliolikos vienetų reikšmę — tai visiškai įprastas švarus vanduo. Kelių šimtų reikšmė jau yra pastebimai virš įprasto lygio, nors dar nebūtinai reiškia neatitikimą.

Svarbu: mes patys nevertiname, ar mėginys atitinka normas. Tai daro ir skelbia Higienos institutas pagal higienos normą HN 92:2018 — mes rodome tokį vertinimą, koks paskelbtas.

Kodėl vienas prastas rezultatas dar ne nuosprendis

Mėginys parodo padėtį tą akimirką, toje vietoje. Bakterijų kiekis vandenyje svyruoja per valandas: po liūties gali šoktelėti, o po poros saulėtų dienų grįžti į įprastą lygį — ultravioletiniai spinduliai bakterijas naikina gana greitai.

Todėl Europos Sąjungos maudyklų vandens direktyva ilgalaikę kokybę vertina ne pagal vieną mėginį, o statistiškai, iš viso sezono (o kartais ir kelių sezonų) rezultatų, ir suskirsto maudyklas į keturias klases — nuo puikios iki prastos. Toks vertinimas atsako į klausimą „ar ši maudykla apskritai gera“, o atskiras mėginys — į klausimą „kaip buvo tą dieną“.

Praktinė išvada paprasta: žiūrėkite ne tik į naujausią rezultatą, bet ir į viso sezono istoriją, kurią rodome kiekvienos vietos puslapyje. Viena „duobė“ tarp gerų rezultatų ir nuolat pasikartojantys neatitikimai yra labai skirtingi dalykai — kaip parodė šio sezono apžvalga.

Iš kur tarša apskritai atsiranda

Kalbant apie fekalinę taršą, pirmiausia įsivaizduojamos nuotekos. Jos tikrai yra viena priežasčių, bet toli gražu ne vienintelė — ir dažnai net ne pagrindinė:

Todėl du netoliese esantys paplūdimiai gali rodyti visiškai skirtingus rezultatus: viskas priklauso nuo to, kas yra už kelių šimtų metrų prieš srovę ir kaip greitai atsinaujina vanduo.

Kuo tai gali baigtis žmogui

Užteršto vandens nurijus, dažniausia pasekmė yra virškinimo sutrikimai — pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmai, prasidedantys nuo kelių valandų iki poros parų po maudynių. Rečiau pasitaiko ausų, akių ir odos infekcijų, ypač jei vandens pateko į ausį arba ant vandens buvo įbrėžimų.

Rizika nėra vienoda visiems. Labiausiai pažeidžiami maži vaikai (jie nuryja daugiausia vandens), vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir tie, kurių imunitetas susilpnėjęs. Sveikam suaugusiajam vienas maudymasis vidutiniškai užterštame vandenyje dažniausiai nesukelia jokių pasekmių.

Ką reiškia „< 1“ ir kiti neįprasti užrašai

Rezultatų lentelėje kartais pamatysite ne skaičių, o užrašą su ženklu — pavyzdžiui, „< 1“. Tai reiškia, kad bakterijų kiekis buvo žemiau laboratorijos aptikimo ribos: metodas negali pasakyti tikslaus skaičiaus, tik tai, kad jis mažesnis už nurodytą. Praktiškai tai geriausias įmanomas rezultatas.

Panašiai skaidrumo skiltyje pasitaiko „> 1“ — vanduo buvo skaidrus giliau, nei siekė matavimas. Tuščias langelis reiškia paprastą dalyką: tas rodiklis tame mėginyje nebuvo matuojamas. Mes tokių langelių neužpildome spėjimais ir nerodome nulių ten, kur duomenų nėra.

Daugiau apie duomenų šaltinius ir vertinimą — Duomenys ir metodika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *