Vasaros viduryje ežerų ir tvenkinių vanduo kartais nusidažo žalsvai, pakrantėje susikaupia dažus primenanti plėvelė, o kvapas tampa nemalonus. Tai melsvabakterių žydėjimas — vienas iš nedaugelio atvejų, kai apie vandens kokybę galite nemažai pasakyti patys, nelaukdami laboratorijos.
Kas tai yra
Melsvabakterės (dar vadinamos mėlynabakterėmis ar cianobakterijomis) yra natūralūs vandens telkinių gyventojai. Problema kyla, kai jos ima daugintis sprogstamai. Tam reikia trijų dalykų vienu metu: šilto vandens, saulės ir maisto medžiagų — pirmiausia fosforo bei azoto, patenkančių su žemės ūkio nuotėkiu ar nuotekomis. Būtent todėl žydėjimas dažniausiai prasideda liepą ir rugpjūtį, tvyrant karščiams.
Dalis melsvabakterių gamina toksinus. Jų kiekis nepriklauso nuo to, kaip stipriai vanduo atrodo pažaliavęs, todėl išvaizda nėra patikimas saugumo matas — bet ji yra geras įspėjimas.
Kaip atpažinti
- Vanduo tampa drumstas, žalsvas arba melsvai žalsvas, primena atskiestus dažus.
- Paviršiuje ar pakrantėje plūduriuoja dribsniai, gijos ar putotos sankaupos, kurias vėjas suvaro į vieną krantą.
- Juntamas nemalonus, dvokiantis ar pelėsinis kvapas.
- Vandens skaidrumas smarkiai sumažėja — nebematyti savo pėdų seklumoje.
Paprastas patikrinimas: pasemkite vandens į skaidrią stiklinę ir palikite pastovėti. Jei po kelių minučių žalsvos dalelės iškyla į paviršių ir susikaupia viršuje, greičiausiai tai melsvabakterės — dumbliai paprastai nusėda.
Kuo tai pavojinga
Kontaktas su žydinčiu vandeniu gali sukelti odos sudirgimą, bėrimą, akių ir ausų perštėjimą. Nurijus vandens — pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus. Jautriausi yra vaikai, nes jie ilgiau būna vandenyje ir dažniau jo nuryja.
Didžiausia rizika tenka šunims. Gyvūnas geria vandenį tiesiai iš telkinio ir laižo kailį po maudynių, todėl gauna nepalyginamai didesnę toksinų dozę. Šunų apsinuodijimai melsvabakterėmis būna staigūs ir gali baigtis mirtimi — neleiskite šuniui gerti ar maudytis žydinčiame vandenyje.
Ką rodome mes
Kai naujausiame tyrime užfiksuojamas melsvabakterių ląstelių skaičius, vietos puslapyje parodome įspėjimą. Ribas naudojame tas, kurias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija rekreaciniam vandeniui:
| Ląstelių kiekis | Ką tai reiškia |
|---|---|
| nuo 20 000 /ml | Padidėjęs kiekis — jautresniems žmonėms ir vaikams maudytis nerekomenduojama. |
| nuo 100 000 /ml | Didelė rizika — maudytis reikėtų vengti, gyvūnų neleisti prie vandens. |
Svarbi išlyga: melsvabakterės matuojamos ne kiekviename mėginyje, o žydėjimas gali prasidėti ir baigtis greičiau, nei atliekamas kitas tyrimas. Todėl duomenų nebuvimas nėra garantija.
Praktinės taisyklės
- Vanduo atrodo pažaliavęs ar dvokia — nesimaudykite ir neleiskite maudytis vaikams, net jei tyrimų duomenys geri.
- Neleiskite šuniui gerti vandens ar maudytis; po maudynių nuplaukite gyvūną švariu vandeniu.
- Pasimaudę nusiprauskite po dušu, ypač jei vanduo buvo drumstas.
- Atsiradus bėrimui, pykinimui ar viduriavimui po maudynių — kreipkitės į gydytoją ir paminėkite, kur maudėtės.
- Apie masinį žydėjimą praneškite savivaldybei arba NVSC.
Ko dažnai nežinoma
Apie žydėjimą sklando keli įsitikinimai, kurie gali kainuoti sveikatą:
- Toksinų nesunaikina virinimas. Melsvabakterių toksinai yra atsparūs karščiui — verdant vanduo nuo jų neapsivalo, o toksinų koncentracija netgi padidėja išgaravus daliai vandens.
- Pavojus neišnyksta kartu su žalia spalva. Vėjui išsklaidžius sankaupas, toksinai vandenyje gali išlikti dar kelias dienas.
- Ne kiekvienas žalias vanduo yra melsvabakterės. Pavasarį geltona plėvelė ant vandens dažniausiai yra pušų žiedadulkės — nemalonu, bet nepavojinga. Melsvabakterės būna žalsvos ar melsvai žalsvos ir turi būdingą dvoką.
- Švarus krantas negarantuoja švaraus vandens. Vėjas suvaro sankaupas į vieną pusę, todėl priešingame krante gali atrodyti, kad nieko nėra.
Kodėl žydėjimų daugėja
Žydėjimui reikia šilumos ir maisto medžiagų, ir abiejų Lietuvos telkiniuose netrūksta. Ilgesni ir karštesni vasaros laikotarpiai pailgina palankų periodą, o fosforas bei azotas, patenkantys su žemės ūkio nuotėkiu ir nuotekomis, yra tiesioginis kuras. Seklūs, prastai vandenį atnaujinantys tvenkiniai užžydi lengviausiai — juose vanduo greičiau įšyla ir maisto medžiagos nespėja išsiskiesti.
Žydėjimas gali prasidėti per kelias dienas ir trukti nuo savaitės iki viso karščių laikotarpio. Praėjus karščiams ar pasikeitus vėjui jis dažnai nyksta taip pat greitai, kaip atsirado.
Jei vis dėlto pasimaudėte
- Nedelsdami nusiprauskite švariu vandeniu su muilu, ypač galvą ir odos raukšles; išskalaukite maudymosi kostiumėlį.
- Atsiradus bėrimui, niežuliui, akių paraudimui — stebėkite būklę; simptomams stiprėjant kreipkitės į gydytoją.
- Nurijus vandens ir prasidėjus vėmimui ar viduriavimui — gerkite daug skysčių ir kreipkitės į gydytoją, būtinai paminėdami maudynes žydinčiame vandenyje.
- Šuniui pasireiškus silpnumui, vėmimui, drebuliui ar koordinacijos sutrikimams — tai skubus atvejis, veterinarijos gydytojo reikia ieškoti nedelsiant.
Konkrečios vietos būklę galite pasitikrinti žemėlapyje.